vytuškos

×vytùškos (hibr.) sf. pl. (2) Rtr, Žl, Grš, Šmk žr. vytuvai: 1. M, FrnW, Rmš, Kvr Vytùškos panašiai kaip taburetės kojos: vidury kuolelis, i suki Antr. Šeivas trinant vytùškos labai smarkiai sukasi Pžrl. Atnešk vytuškas, reikia šeivas sukt Čk. Uždėk tolką an vytùškų ir išvyk an krijelio siūlus Nmj. Atsinešk vytuškàs ir krijelį ir išvysi siūlus – reikia apmest Al. Indeda siūlus tokiuosa – vytùškos vados DrskŽ. Vytùškos stovi pirkaitėj Grv. Ko daugiau siūlų prisivynioja į špulę, to vytùškos smarkiau sukas Dl. O šitas kamuolys ar vyniot in vytùškų? Skdt. Tėvai, pataisyk vytuškàs – neturiu ant ko matkų uždėt Rk. Suverpdavom, tai tada ant vytuškų suvejam siūlus Kp. Atnešk iš kamaros vytuškàs Rm. Audėjos deda linų tolką ant vytùškų Grk. Ant vytuškų uždeda sriuogą, o paskui veja į kamūlius Klm. 2. Aln Kur meta audimą – vadinas vytùškos Vl. Eik paskolyk vytuškàs, mesim aust Rmš. Prieš metant siūlus suvejam in vytùškų Antr. Daugalis mesdavo ant vytuškų: apiveji apiveji po kelius kilogramus ant žėdnos – an dviejų vytuškų ar an keturių Kp. 3. Ds prietaisas siūlams iš ričių vyti: Pasaugok, kad vytùškos neapvirstų – špulia suduš Sdk. Įstatyk verpstę į vytuškàs, ė tai sukrus siūlas – susiraizgys Tvr. Ar nedrūtas vytùškų virbalas, ar špulia įlenda? Užp. 4. prietaisas sviestui mušti: Jau ant šitą galą tokios kaip ir vytuškė̃lės atsirado: skrynelė – jau sukte suka [sviestą] PnmR. 5. iš šakų susuktos virvės: Pydavo sielius su vytùškom iš beržų šakų Vl.